veselnas

×vesel̃nas, -à (l. weselny) adj. (4) NdŽ 1. Plv vestuvinis: Vesel̃ną dainą dainuoti J. Tos vesel̃nos dainos, aš jų nebatsimenu, ne dainininkas Snt. [Duodu garbę] poniai svočiai ir ponui staršui ir tam cielam veselnam parėdkui! DS174. 2. JD194 linksmas, smagus: Ans nevesel̃nas J. Pagyvenę [žmonės] jau nėra tokie veselnì Kpč. Oi berneli mano, oi jaunasai mano, oi kodėl nelinksmas, kol neveselnas TDrV178(Vlk).

vesel̃niai adv.: Sugieda i pagrajija – vesel̃niai būva Kr.

3. džiuginantis: Atanešė man žinelę smūtną neveselną: veda mano mergelę vinčiun vinčiavotie (d.) Str.